Skambantis šeštadienis Kadagių slėnyje

Viskas prasidėjo nuo legendos, kurios sumanytoja Laima Kalėdaitė. Gal taip, o gal kažkaip kitaip skamba ši legenda.

Seniai seniai pasauly gyveno vienas velnias. Jis vienas belikęs tarp milžinų ir laumių… Įsimylėjęs laumužę, kuri tyliais vakarais lopšines dainuodavo, bet į velniūkštį mažą nė kiek nekreipdavo dėmesio.

Vienas milžinas jam patarė:
– Jei bent devyniasdešimt devynias kadagio uogas surinksi ir suvalgysi – iškart tapsi iš stuomens ir liemens!

Ir bėgo velniuks laukais, kalnais, pamiškėm. Rinko uogas paslapčiomis, kad niekas nei nepamatytų, nei neišgirstų. Nusibeldė net už devynių marių, už devynių girių… Ir jau surinkęs tas uogas, gaidį sutiko, kad šis jį nuskraidintų atgal pas gražiąją laumužę, išsvajotąją mergužę.

Ir gilią naktį, kai žvaigždelės mirgėjo, velnias su gaidžiu šmėstelėjo lyg kometa. Bet gaidys nebūtų buvęs gaidys, jei, pamatęs pirmuosius saulės spindulius, nepragiedotų! O velniuks bemiegodamas buvo užmigęs… Išsigando, ir uogos iš maišo pabiro!

Praviro velniūkštis. Kur ašarėlė nukrito – ten vandenėlis susitelkė. Kur kadagio uogelė – ten medžio šakelė išdygo.

Ir turim nuo to laiko Kadagių slėnį prie Kauno marelių. O jame – slankiojantį velniūkštį, vis tebeieškantį savo laimužėlės… Todėl ir šiandien įsimylėję porelės čia vaikšto: uogeles renka, vienas kitą jomis vaišina.

Šią legendą įgyvendinti padėjo:

Tautodailininkas, kalvis Simonas Misevičius (Naujoji Akmenė) – paskolino savo kalviškus gaminius, kurie priminė velniukų pamestas uodegėles ir nugaros pasikasymo įnagius.
Skulptorius Algimantas Rašimas (Naujoji Akmenė) ir jo mūza, įkvėpėja – aktorė Justina Kasiulytė (Raudondvaris, Kelmė, Šiauliai).
Velniuko vaidmenį atliko lėlininkas Irmantas Kiela (Šiauliai).
Lėlės kūrėja – Virginija Balčiūnaitė (Tytuvėnai, Šiauliai).
Gaidžio vaidmuo atiteko Justinui Liubinui (Kelmė).
Kostiumo-kaukės siuvėja – Marina Bakienė (Naujoji Akmenė).
Nuostabusis Menų kubas (Veliuona) pristatė lininių suknelių kolekciją „Gyvybės medis – ženklų galia“, o moterys virto kadagio uogelėmis.
Slėnyje sutikome ir keistąją Ulbienę (Lina Lukošienė – Veliuona, Vadžgirys), kuri su tikra viščike ieškojo pabėgusio gaidžio.
Veliuonos kultūros centro personažas-kaukė Karajiedas (vaidino Kristupas Valadka – Tytuvėnai, kostiumą kūrė Evaldas Jasiūnas – Šiauliai, Radviliškis) irgi buvo išlindęs iš Nemuno vandenų, ieškodamas savosios laumužės.
Laumužių būta ne vienos:
violončelininkė Agnė Dirvinskienė (Kuršėnai, kostiumas – Ausma Misevičienė),
smuikininkė Paulina Daukšytė-Šereckienė (Kaunas, kostiumas – Jurgita Balčiūnaitė – Tytuvėnai, Radviliškis, Šiauliai).
Milžinai su kaukėmis: Justas Balčiūnas (Tytuvėnai), Irena Sabaliauskienė (Mockaičiai), Rasa Vasiliauskienė (Naujoji Akmenė). Kaukes kūrė pati ubagė Stancikė, kurią irgi galėjai sutikti Kadagių slėnyje.
Velnių mergos irgi ieškojo vyrų: Daiva Valadkienė (Tytuvėnai), Justina Baranauskienė (Budraičiai). Vienos ieškojo vyrų, kitos varė velnius iš praeivių, o vaikams ožiukus gainiojo: Irena Milkintienė (armonika, Mockaičiai), Irena Grigalaitienė (Mockaičiai), Vyta Knyzelienė (Mockaičiai), Vida Klimienė (Mockaičiai).
Darbštūs pagalbininkai: Vidas Valadka (Tytuvėnai), Margarita Gryčė (Kaunas), Valentinas Gričius (Kaunas).

Nuoširdžiai dėkojame:

Renginio sumanytojai Laimai Kalėdaitei ir jos mamai – už pakvietimą bei gardų kugelį (paragavo tie, kas atvyko penktadienį).
BĮ Kauno rajono Samylų kultūros centro vadovei Jolantai Sidabrienei – už malonų priėmimą ir sutikimą.
Tytuvėnų kultūros centrui ir pavaduotojai Ievai Jokubauskaitei – už bendradarbiavimą bei transportą.
Veliuonos kultūros centro vadovei Violetai Grabauskienei – už tvirtą ir brandžią draugystę.
Vaclovui Liubinui – už „ratais kvadratais“ aktoriaus pristatymą laiku ir į vietą.
Vidui Valadkai – už kantrybę, paslaugų aptarnavimą (tamstai skirsime pagrindinį vaidmenį!).