Kalnų slėnio gležnuolė Justina Kasiulytė

2015 metais baigiau Šiaulių universitetą ir įgyjau teatro ir kino bakalauro laipsnį.

Pirmas mano darbas buvo – išvažiuojamieji spektakliai jaunesnio amžiaus vaikams – tai darbas, išmokęs improvizuoti ir kurti duotose aplinkybėse.

Ei, Peliuk, kur tavo uodega? *kostiume uodegos nebuvo.* Rimtai?! Nėra uodegos? (imu suktis ratu kaip pamišus ir panikuoju) – matyt, kai lipau į dangoraižį, pamečiau.

Arba kai vaidini dienos pirmąjį spektaklį, žinai, kad laukia dar trys, esi dar mieguistas, bet spektaklio pabaigoje pribėga mergytė, apkabina ir pasako: „myliu tave, varlyte!”. Ji prašo, kad ateitum padainuoti ryte, daugybė jų apkabina tave iš visų pusių (kažkas užlipęs ant kėdės net apkabina gerklę – jauti, kad tuoj krisi). Ir tuomet supranti, kad asmens sargybiniai žvaigždėms reikalingi ne pasipuikavimui.

Kai pasakai: „dabar visi apkabinkim draugą”, jie visi subėga scenon apkabinti mūsų. Visad žavi vaikiška fantazija.

Labiausiai nesmagu būdavo, kai rengiesi, o vaikai smalsiai lekia pažiūrėti. Tarsi sugriauni tą
mažą stebuklėlį. Tačiau kartą, besirengiant, vaikas užklausė draugo: „o kur varlytė?”. O jis ilgai
negalvojęs atsakė: „lagamine”.

Dar buvo tokių akimirkų, kai atbėga fotografijai ir klausia: „kur Peliukas?!”. O atsakius, kad jis Amerikoje, supyksta ir nueina. Arba patriotiškai skanduoja: „Lietuva!!!”.

Kartą po spektaklio prie manęs nedrąsiai priėjo mergaitė ir kažką įdavė, tepasakius: „čia Jums”.
Per varlės galvą nelabai supratau, kas tai. Atrodė panašu į apyrankę. Pasimečiau. Kokius tris kartus paklausiau, ar tikrai čia man, ar esi tuo tikra? Mergaitė tik nedrąsiai šyptelėjo ir nubėgo.
Atgniaužusi saują pamačiau laikroduką – seną, pabyrėjusiom akutėm, bet tokį ypatingą. Viena mano pusė nudžiugo, o kita suskubo kurti planą, kaip grąžinti, jei laikroduko šeimoje jo pasigestų.

Kartais jaučiausi lyg būčiau zoologijos sodo gyventojas – kai visi praeidami rodo į tave pirštu, krizena, o tu mojuoji…
Po spektaklio darželio auklėtoja bando įtikinti vaikus tave paliesti:
„Pažiūrėkit, kokia varlytė! Kokia suknytė (čiupinėja), koks kaspinukas, kokios kojytės, kaip tikros varlytės! Palieskit, vaikai!”.

Tai buvo darbas, kurio dėka atradau puikiausius draugus. Atrodė, kad kasryt važiuoju su draugais
po Lietuvą, patiriu daugybę puikių akimirkų ir dar gaunu algą!

Nuo 2022 metų dirbu Kelmės mažajame teatre – čia esu be galo laiminga. Kaip sakoma: rask tokį darbą, kuris tau teiks didžiulę laimę, ir nereikės dirbti nei dienos – tai aš jaučiuosi būtent taip ir esu labai dėkinga!

Labai smagu bendradarbiauti: turėjau bendrą projektą su Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešąja biblioteka, kurio metu įgarsinau Reginos Biržinytės eilėraščius.
Nuoroda į knygą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/regina-birzinyte-eilerasciai/

Bendradarbiaujant su Tytuvėnų kultūros centru sukūrėme spektaklius „Erinijos“ (rež. A. Stulginskienė) ir „Liudvikėlio kerštas“ (rež. A. Stulginskienė).

Dabar bendradarbiauju ir su mažąja bendrija „Kalnų Slėnis“ – ką čia veikiame? Atvykite ir pamatysite!
Labai lauksiu susitikimo su Jumis!

Dar šiek tiek apie mane – domiuosi psichologija, o kartais, kai pagauna įkvėpimas – kuriu.

Eilėraščiai

Kai krinta lietus į tavo širdį,
jis krinta tyliai, jo niekas negirdi,
stebi pasaulį pro stiklo šukę,
o ji sudūžta, pavirsta į rūką :

Kai norisi bėgti ir garsiai rėkti
kažkam į ausį tyliai šnabždėti :
esi brangiausia, ką aš turiu,
myliu, vertinu ir branginu,
bet turi tu man padėti,
pagalbos ranką ištiesti…

Bet žmonių veidai vienodi,
blėso, išblėso, negauni ko nori,
pradedi vėl tu greitai bėgti,
laikas nelaukia, reikia skubėti.

Ieškai žmonių , bet randi tik smėlį,
karštą, bejausmį su juo susilieji,
šauki : aš myliu, aš noriu, galiu ,
tavo žodžiai pavirsta keliu,
tu pakeitei savo likimą…

Dar tik prasideda tavo istorija,
ji tęsis ilgai, be paliovos,
kol kris lietus į tavo širdį,
o akys degs ir kažko ieškos…

Būk savim, bet pasikeisk,
niekam tau meluot neleisk.

Jei 25 ir netekėjus –
reiškia, daug kačių turėjus .

Puoštis tu turi dėl vyro –
Juk nenori kokio grybo.

Būk savim, bet pasikeisk
Ir per daug jausmų nereikšk .

Būk kukli ir rafinuota,
gausi vyrą ne barzdotą.

Žvelki tiesiai, eik aplink,
bet kitų tik nenuvilk .

Įvaizdis – jau pusė darbo ,
juk nenori žioplo berno.

Kritiką priimk , kaip lobį,
pagal piniginės storį.

Laikas tiksi, paskubėk,
juk tu nori ištekėt.

Jei nenori – ne bėda,
Juk tokia moters dalia……

Šnypščia tetos ir bobutės,
niekas joms iš ties nerūpi

Kai kukavo gegutė (arba seneliui)
Sakai, tada kukavo gegutė.
Sakai, ji žinojo, kad veža ne šiaip.
Kad braunasi tremtis į vagonus,
O namai lieka be žmogaus kvapo.

Aš tavęs tada dar nepažinojau,
Bet kai girdžiu gegutę – suvirpa kraujas.
Lyg many būtų tavo pavasaris,
Sustingęs, bet nepamiršęs.

Kartais sapnuoju – eini per mišką.
Stribai dalgiais kapoja medžius, bet tu stovi –
Laikai delne saują žemių –
Savas šaknis,
Girdžiu tavo balsą:

– Vaikeli, aš išlikau.
Mes išlikom.
Niekas iš mūsų to neatims.

Sapnas nyksta – bandau dar sušukti:
Aš noriu atmint tave ne iš nuotraukų –
O iš širdies, iš to, ką ištvėrei tylėdamas.
Tavo išlikimas – manyje…
(Sapnas tolsta, aš dar bandau brautis atgal į jį)
Kai stoviu tvirtai, kai nedrebu,
Kai girdžiu, ką tuomet tyla reiškė…

Bet sapnas išnyko. Pabundu ašarotom akim ir šnabždu it maldą –
Kai gegutė vėl kukuos –
Tegul skaičiuoja ne metus,
Tegul skaičiuoja atmintį,
Nes mes išlikom!

Vaidmenys teatre:

• 2022 m. „Besmegenis baisuoklis“ Rež. G. Trijonis – Sendė
• 2023 m. Neda Neždana Mirošničenko „Tas, kuris atidarys duris“ Rež. A. Armonas – Šešėlis
• 2023 m. Ona Jautakė „Prunelijaus sapnas“ Rež. A. Armonas – triušis, laikrodis, miesto gyventojas
• 2023 m. Dario Fo „Ne kiekvienas vagis yra plėšikas“ Rež. G. Trijonis – Marija
• 2024 m. surrealistinis diskursas „aš… mažas debesų berniukas“ pagal G. Trijonio kūrybą, Rež. A. Stulginskienė – Mūza Melpomenė
• 2025 m. Vincas Pietaris „Lapės ir vilko draugystė“ Rež. R. Dudnikas – Pasakotoja

Vaidmenys mėgėjų teatre:

• 2024 m. sukilimo 1863 m. – 1864 m. interpretacija „Erinijos“. Sukilėlio mylimoji. Scenarijaus autorė ir režisierė A. Stulginskienė. Tytuvėnų kultūros centras.
• 2024 m. Teatralizuotas vaidinimas „Kopūstų vaikelis“ Užvenčio kultūros centre. Kopūstapio dukrelė Marcelė. Scenarijaus autorė ir režisierė A. Stulginskienė. Suvaidinta
• 2025 m. Intermodalinis patyriminis menų vyksmas „Šaknys“. Dukters vaidmuo. Scenarijaus autorė ir režisierė A. Stulginskienė
• 2025 m. Spektaklis „Liudvikėlio kerštas. II sezonas“, Tarnaitės vaidmuo. Scen. aut. A. Stulginskienė. Tytuvėnų kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų jungtinis pasirodymas

Vaidmenys kine:

• 2024 m. trumpo metro filmas „Virgučio laisvė“. Rež. A. Stulginskienė – žurnalistė Ieva
  Nuoroda į filmą: https://www.youtube.com/watch?v=Edl2-omAcqU