Kalnų slėnio išminčius Algimantas Rašimas

Pažintis su Algiuku

Kuo daugiau pažįsti žmogų, tuo sunkiau apie jį kalbėti, – taip sakydavo mano babytė. Nors visada savo vidumi jai prieštaraudavau, bet… atsitiko taip ir man: reikia rašyti apie artimą bičiulį, o žodžiai stringa. Pradedu svarstyti, galbūt aš nebegebu dėlioti minčių, o gal tiesiog pritrūkau išmonės… ar mūza nenutūpė man ant peties.
Taigi, iš lėto pradėsiu nuo pradžių… Seniai seniai, o gal ir visai neseniai, viename Lietuvos pakraštyje – Naujojoje Akmenėje – susitiko du žmonės. Abu – iš didžiųjų A raidžių. Susitiko, susikirto, nes nuomonės nesutapo. Apsisuko abu ant kulnų ir išsiskyrė. Praėjo mėnuo, o gal du… Bet mintyse drąsuolis akiplėša Algimantas neapleido režisūrinės minties: mažas, kresnas vyriokas su gražia, aiškia artikuliacija – puikiai tiktų scenai! Bet… charakteris sunkus, kreivas bei įtarus žvilgsnis neramino.
Tuo metu Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Rasa Čiutienė patikino ir įtikino, kad nors Algimantas Rašimas ir „stragus“ žmogus, bet be galo nuoširdus, atviras, protingas bei išsilavinęs, ir tik su chamais elgiasi chamiškai (tą gyvenimas ir įrodė!). Pamąsčiau: verta surizikuoti – ką dėl teatro nepadarysi! Juk stalčiuje guli Onos Jautakės pjesė „Šalikelė“.
Susitikome trise: aš, kaprizingasis vyriokas ir taip pat naujokė Rasa Vasiliauskienė. Jie jau buvo pažįstami, tad beliko man su jais susipažinti. Ir šiandien kalbėsiu apie Algimantą Rašimą – apie Algiuką, kaip jį dabar vadinu (apie Rasikę – vėliau).
Tegul nesupyksta mano pažįstami herojai, o jų ne vienas toks – istorijos mokytojai R. Mosėjus, R. Znutas, prof. G. B. Padegimas ir kt. – bet tokio patrioto kaip Algimantas Rašimas sunkiai rasime šiuolaikinėje visuomenėje. Jis Tėvynę ne žodžiais, o darbais nešiojasi širdyje.
Ne kartą teko matyti, kaip jam gniaužiasi kumščiai dėl neteisybės – juk jis tos kartos žmogus, kuris išgyveno 1988–1991 metų įvykius. Žmogus, kuris žino, kad jo senelis buvo knygnešys, o protėvis – pats Jonas Basanavičius. Gal todėl jo pomėgis – knyga, literatūra… Tikriausiai, jei gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jis galėjo būti profesoriumi ir dėstyti universitete ne vienam studentui, nes erudicija veržiasi per kraštus.
Reikia paminėti, kad Algimantas – kolekcionierius, filumenistas. Jo kolekcija jau seniai peržengė 10 tūkstančių vienetų. Tad jei norisi pamaloninti Algelį – jam užtenka lauktuvių parvežti degtukų dėžutę. Jo svajonė vis dar neįgyvendinta: muziejus dar neįkurtas. Tačiau, kai jis paslaptingai nusišypso, pamąstai – gal viskas dar įmanoma.
Su Algeliu galima pasitarti, pafilosofuoti, pasigilinti į istorinius įvykius. Kuriami vaidmenys visada prasideda nuo ilgos ir kankinančios analizės, kuri padeda perprasti ir suprasti herojų bei jo gyvenimo poelgius.

Nuo vaikystės mėgęs būti dėmesio centre – aš žinau, kad jis tai neigs – bet, jei seksime jo kūrybiniu keliu, pamatysime: jis scenoje dažnas svečias. Ar su gitara, ar su poezija, ar su nauju personažu – ir šiandien jis vis dar noriai vaidina. Nors, kaip pats juokauja, jau metas ruošti jaunąją kartą naujiems personažams.
Galbūt noras dovanoti šilumą ir nuoširdumą jį pastūmėjo į Kalėdų Senelio ar Dėdulio Dominyko vaidmenis? Tikriausiai taip. Ar daug šiais laikais tokių atvejų, kai Kalėdų Senelis aplanko tuos vaikus, kurie iš aplinkos negauna daug dovanų – o jis atvyksta su dovanomis? Jis nieko nepasilieka sau: iš kitų gavęs – atiduoda kitam. Ar tai ne patriotiškas elgesys?
Jam nėra svetimų – jam visi savi. Toks retas reiškinys. Žiūri į jį ir stebiesi – iš kur žmoguje tiek optimizmo, tiek noro, tiek tikėjimo?
Taip, jis tikintis. Galbūt tikėjimas jį ir daro stipresniu. Jis tiki žmogumi… tiki ir pasitiki.
Jis kartais juokauja su manimi, kad esu vienintelė režisierė pastebėjusi, kad jis gali atlikti ne komedijos personažus, o psichologinės dramos vaidmenis. Tai gilios dvasios žmogus ir vienos valandos, vienos dienos, vienos savaitės, vienų metų, net dešimties metų nepakanka šį žmogų pažinti.
Tikiuosi, kad dar galėsime save nustebinti naujais intriguojančiais personažais, kurie ir vėl privers
badauti bei kentėti dvasines kančias.

Informacija apie Algimantą Rašimą

Išsimokslinimas (kokią mokslo įstaigą yra baigęs, kada):
Vyšnyj Voločioko (Kalinino sr. Rusija) aviacijos mokykla – 1981 m. Elektrotechnikas
Vilniaus kultūros mokykla – 1986 m. Renginių organizatorius-metodininkas

Darbo teatre patirtis:

1978–1981 m. – Pakruojo miesto kultūros namų dramos studija (vadovė Laima Slėnytė).
Sukurti pagrindiniai sceniniai personažai spektakliuose:

• „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“,
• „Auksinis raktelis“ (rež. L. Slėnytė);
• poezijos spektaklyje „Laiškai tėvui“ (rež. L. Slėnytė) – sūnaus personažas;
• spektaklyje pagal Žemaitės apsakymų motyvus „Kur tu, laime?“ – Kunigėlio vaidmuo.
  
  

1986–1989 m. – aktyviai dalyvauta Meškuičių (Šiaulių r.) kultūros namų meninėje saviveikloje.
1992–1998 m. – dalyvauta klubo „Likimas“ kultūrinėje veikloje: renginių vedimas, kūrybinės
popietės.

Sukurti vaidmenys:

• vienas iš pagrindinių vaidmenų inscenizacijoje pagal Liudvikos Didžiulienės-Žmonos apsakymą „Paskubėjo“
  (rež. N. Šulminienė);
• groteskoje pagal lietuvių satyrikų humoreskas „Apie senbernius ir šių laikų Raudonkepuraites“
  (rež. N. Šulminienė) – Užkietėjusio senbernio vaidmuo.
• 1998 m. – Naujosios Akmenės moksleivių namų mėgėjų teatro spektakliui pagal Just. Marcinkevičiaus „Voro vestuves“ (rež. R. Šiaulytienė) sukurta ir atlikta muzika bei dainos.
• Ramučių gimnazijoje (Naujoji Akmenė) – inscenizacija pagal eilėraščių vaikams motyvus „Žiemos pasaka“
  (rež. A. Rašimas).

2006–2008 m. – Jurdaičiuose ir Maldeniuose (Joniškio r.) dirbta režisieriaus padėjėju.

Režisuoti spektakliai:

• „Sueikit ratelin, zuikučiai, paukšteliai“ (aut. A. Rašimas);
• spektakliams-pasakoms „Apie tai, kuomet visi keturi metų laikai susitiko“, „Spragtukas ir pelių karalius“
  (rež. N. Šulminienė) sukurta scenografija, muzika, apšvietimas.
• 2006 m. kartu su rež. Nijole Šulminiene sukurtas dviejų dalių lėlių spektaklis „Vyšniukas jau nebe vienas!“ pagal Dž. Rodario pasaką-apysaką „Čipolino nuotykiai“.

Nuo 1997 m. – dalyvaujama Naujosios Akmenės mėgėjų teatro, kuriam suteiktas liaudies teatro vardas, veikloje: renginių ir kūrybinių vakarų vedėjas bei dalyvis.

Sukurti sceniniai vaidmenys:

2001 m. – R. Kašausko komedijoje „Vaiduokliai vienkiemyje“ (rež. J. Smirnova) – Nikodemo vaidmuo.
2003 m. – „Velykinėje pasakoje“ (aut. ir rež. J. Smirnova) – Velykų Dieduko vaidmuo. Tais pačiais metais Leojando Smirpuko dviejų veiksmų komedijoje „Šiam pasauly bus dar visko…“
(rež. J. Smirnova) – Marcelijaus vaidmuo.
2004 m. – dalyvauta poezijos spektakliuose „Meilė liks ir varinis ruduo“, „Liūdnojo žodžio riteris“
(rež. J. Smirnova).
2012 m. – intermedijoje „Išmėginimas“ (aut. ir rež. D. Kvaukienė) – Jaunikio vaidmuo.
2013 m. – Moljero komedijoje „Apgautas vyras“ (rež. A. Vilimas) – pono Kalakuto vaidmuo.
2014 m. – spektaklyje „Šalikelė“ pagal O. Jautakės pjesę (rež. A. Gričiutė/Stulginskienė) –
pagrindinis vaidmuo – Vyras.
2014 m. – monologinis spektaklis su dialoginiais intarpais „Tūnantis šešėlyje“ pagal Vlado Kalvaičių novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“, pagrindinis personažas L227 (inscen aut., ir rež. A. Stulginskienė).
2015 m. spektaklis „Žemaitė ir trys mylimos“ pagal A.Sprindį ir Žemaitę. (inscen aut., ir rež. A. Stulginskienė, Kurtuvėnai). Vingys, sukilėlis.
2016 m. spektaklis „Partizanų dainų aidai“ (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė) partizanas.
2017 m. misterija „Paskutinė vakarienė“ (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė), apaštalo vaidmuo.
2017 m. spektaklis – paskaita „Radvilos, Sforcos ir Papakoda“ (inscen. aut. ir rež. A. Stulginskienė) pagal Halinos Auderskos romaną „ Karalienė Bona“. Karalius Žygimantas Senasis.
2017 m. spektakliukas – marmaliukas „Nebūk baba su rankšluosčiu“ (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė). Oncės vaidmuo.
2021 m. misterija „Bernardinų ordinas „Lelijos vardu““ (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė, Tytuvėnai), pagrindinis vaidmuo Andriejus Valavičius.
2024 m. siurrealistinis diskursas „Aš… mažas debesų berniukas” (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė, Kelmės mažasis teatras). Personažas Dievas.
2025 m. spektaklis „Palikimas“ (Naujoji Akmenė, scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė). Virgučio personažas.
2025 m. spektaklis „Liudvikėlio kerštas“. 2 sezonas. (Tytuvėnai, scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė). Karčemininko personažas.

Teatralizuotos ekskursijos

2025 m. teatralizuota ekskursija „Nuo Romerių iki Gruževskių“ (scen. aut. ir rež. A. Stulginskienė), Tytuvėnėliai, dvaro sodyba. Personažas sodininkas Antanas.

Trumpametražis kinas

• 2024 m. FESTIVALIS „AŠ+MIESTAS=KINAS”, kino centre „Garsas” startavo XX-asis trumpametražių filmų festivalis „Aš + Miestas = Kinas”. Festivalio programa buvo sudaryta iš 13-os filmų. Kompetetinga komisija: rež. Vytautas Tinteris, rež. Silvestras Polinauskas, aktorė – rež. Inga Norkutė, aktorius Andrius Povilauskas, psichologas Dainius Čerbulėnas. Buvo išrinkti trys geriausi filmai: I vieta – „Virgučio laisvė”, Režisierė Andrėja Stulginskienė Operatorius montažo režisierius Alanas Augustas Buivydas, Aktoriai: Justina Kasiulytė, Algimantas Rašimas.
• 2017 m. Respublikiniame jaunimo vaizdo reportažų konkurse „Kadro nominacijos 2016” Reportažo „Socialinė ir jaunimo organizacijų veikla“ grupėje I vieta Reportažo „Nediskriminuok“ kūrybinės grupės nariams: Karolinai Bagdonaitei, Andrėjai Gričiutei, Edmundui Lukšui, Algimantui Rašimui, Deividui Jučui, Justui Nagrockiui, Lukui Mačiukai, Remigijui Norbutui (Naujosios Akmenės kultūros centro Jaunimo dramos studija „9-netukas“)
• 2017 m. vasario 3 d. dalyvauta V respublikiniame moksleivių muzikos ir video festivalyje – konkurse „Daina.Lt“. Pelnėme nominaciją – JAUČIU dainą. Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras. Pavadinimas: Dolijuta Atlikėjas: Monika Tautkutė

Intelektualinė veikla

2000–2001 m. – VšĮ „Akmenės garsas“ vedė autorinę radijo laidą vaikams „120 minučių iki pusiaudienio“.
Dalyvavo autoriniuose dainuojamosios poezijos vakaruose, kūrybiniuose renginiuose, knygų pristatymuose.
Nuolatinis klojimo teatrų krivūlės Paragiuose (Lazdynų Pelėdos gimtinėje) dalyvis – ten klausytasi doc. Petro Bielskio (Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos katedra) paskaitų.
Dalyvauta daugybėje tradicinių Lietuvos mėgėjų teatrų švenčių „Atspindžiai“.