„ŠAKNYS“

Rugsėjo 19-21 d. MB „Kalnų slėnis“ šventė Čiurlionio gimtadienį Beržėnų senjorų namuose (Joniškio r.), Naujosios Akmenės kultūros rūmuose (Akmenės r.) ir Vaiguvoje (Kelmės r.) prie Pasaulio Tautų Teisuolės Marijos Rusteikaitės paminklinio akmens, pristatydami intermodalį patyriminį menų vyksmas „Šaknys” (scen. aut. ir rež. A.Stulginskienė). 

Vaidino: aktorė Justina Kasiulytė, Rasa Vasiliauskienė, Algimantas Rašimas, armonikierius Antanas Visockas.

ATSILIEPIMAI: „Džiaugiamės, kad ir mūsų globos namus pasiekė šios gražios iniciatyvos dvasia – mus aplankė Kalnų slėnio bendrija su režisiere, teatrologe, pedagoge, gide ir lėlininke Andreja Stulginskiene priešakyje.

Jų atvežtas intermodalinis patyriminis meno vyksmas „Šaknys“ palietė širdis, pažadino prisiminimus ir sukūrė tikrą bendrystės akimirką. Tai buvo ne tik spektaklis – tai buvo kelionė per atmintį, jausmus ir kultūrinį paveldą.

Ačiū už šilumą, jautrumą ir menišką susitikimą!

Beržėnų senjorų namai

„ŠAKNYS“ – taip vadinosi tas vyksmas, kurį šiandien regėjau Vaiguvos dvarvietėje. Jis turi savo pavadinimą, tikriausiai, -gražų ir ilgą -, bet manęs mokykloje neišmokė tokių įmantrių, šiuolaikiškų žodžių, todėl galiu kalbėti tik apie patirtas, per kraštus besiveržiančias emocijas. NUOSTABIAI ŠVIESIAS EMOCIJAS. Tokias, kurias , be abejo, vėl kada nors patirsiu mielos Andrėjos su jos darbštuoliais paleidžiamame į gyvenimą renginyje. O šiandien dalyvavome visi-vaiguviškiai, iš toliau atkakę, sesuo Eleonora, pati švytinti ir šviesa besidalinanti pasakojimais apie Pasaulio Tautų Teisuolę Mariją Rusteikaitę. Prie pastarosios atminimui pastatyto akmens šiandien ir rinkomės….Sėdime užrištomis akimis, Andrėja dainuoja lietuviškas senas dainas, į delnus įberiami žiupsneliai žemės, ant jų uždedama javo varpa. Ir nieko nereikia matyti – bet vis tiek lanko regėjimas, primenantis mūsų pradžias, mūsų ŠAKNIS. Aidint puikiai muzikai mes girdėjome pasakojimus, sapnus ir labai aiškiai per bėgių sandūras stuksenančius vagonų ratus. Daug ką girdėjome, daug ką regėjome tegu ir užrištomis akimis. O ašarą išspaudė pabaigoje Andrėjos sugiedota, mano a. a. mamos mėgiamiausia „Marija, Marija.’ Žinau viena : niekada nesugebėsiu aprašyti tų šiandieninių patirčių. Galiu tik tarti DIDELIAUSIĄ AČIŪ Justinai, Rasai, Algimantui ir Andrėjai. Vaiguva, 2025-09-21

Vaclovas Liubinas

Nuorodos: https://www.facebook.com/profile.php?id=100010048991472 https://www.facebook.com/vaclovas.liubinas.16